Viktorija, kurianti @gaminameirmegaujames tinklaraštį yra mums visiems gerai žinoma savo nerealiai gardžiais desertais. Žinoma, jos socialinių tinklų paskyrose galima rasti ir nesaldžių receptų, o be to ji neseniai pradėjo kurti ir naują rubriką, kurioje dalinasi įvairiais patarimais ir rekomendacijomis, kokią virtuvinę įrangą pasirinkti arba kuri receptų knyga gali labiausiai pasitarnauti maisto gamyboje 😊
Labai džiaugiuosi, jog Viktorija pasidalino savo istorija, atskleidė, kokia buvo jos IG pavadinimo pradžia ir kad su mumis pasidalino savo patarimais bei receptais.
Gero skaitymo!
Kaip save pristatytum?
Esu Viktorija, nei daug nei mažai – skaičiuoju 27-tus gyvenimo metus. Pagrindinės mano gyvenimo pareigos žmona ir mama, nes kol kas viskas gyvenime sukasi apie du mano vyrukus. Esu baigusi ekonomiką ir kokybės vadybos magistrą ir mano kasdienis darbas visai nesusijęs su maistu, todėl po darbų turiu atsipalaidavimo terapijas virtuvėje. Esu gryna vilnietė, nes seneliai net kaimo neturi, todėl save kartais pavadinu “asfalto vaiku”. Labai mėgstu iššūkius ir visokias kūrybines naujoves, kurioms labai lengvai pasiduodu 😊
Iš kur atsirado pomėgis gaminti?
Pomėgis atsirado pamažu, kai mama po truputį įtraukdavo į gamybos procesą. Viskas prasidėjo nuo šokoladinių keksiukų – iš pradžių leisdavo kakavą įsijoti, tada jau ir kiaušinius įplakti, o po to tik stebėdavo gamybos procesą. Todėl kartais juokauju, kad virtuvės duris man atvėrė šokoladinis keksiukas.
Kaip nusprendei pradėti kurti maisto blogą?
Kai pradėjau dažniau eksperimentuoti su desertais, pasipylė klausimai iš kitų ar gali pas mane jų užsisakyti. Pradžioje buvo labai nedrąsu, bet po to pagalvojau “o kodėl gi ne?” ir sukūriau facebook’o puslapį “Tortai, pyragai ir pyragaičiai”. Tada ten tiesiog dalindavausi foto iš telefono, o žmonės turėjo galimybę užsisakyti mano gamintų saldumynų. Tačiau po truputi draugai, pažįstami pradėjo klausinėti vieno ar kito recepto, tada nusprendžiau savo puslapį paversti blog’u ir sukūriau IG paskyrą. Taip pamažu pradėjo augti bendraminčių ratas ir mano galimybė dalintis receptais platesnei auditorijai.
Kokia istorija slypi už tavo maisto blogo pavadinimo?
Tai kaip ir sakiau FB puslapio pirminis pavadinimas buvo “Tortai, pyragai ir pyragaičiai” ir po to kai jau “perkvalifikavau” savo puslapį iš užsakymų į receptų, tai reikėjo ir pavadinimą keisti. Žinau, kad pagal dabartines socialinių tinklų dogmas mano pavadinimas nepatogus, per ilgas ir t.t., bet man maisto gaminimas visų pirma yra mėgavimasis procesu, tada taip ir pavadinau savo paskyrą: gaminame ir mėgaujamės 🙂
Kas tave įkvepia gaminti?
Mano kasdienis įkvėpimas yra šeima, nes darau dėl šeimos ir su šeima. Man patinka stebinti vyrą, nors jis pas mane yra labai konservatyvių maisto pažiūrų ir labai su jo pietų dėžute nepaeksperimentuosi, bet tas ir įkvepia, kad galiu paprastą dalyką padaryti nepaprastai. O vaikas jau čia atskira istorija, juk kiekviena mama yra kūrėja. Maistas vaikams tai čia visiška kūryba ir didelė atsakomybė, nes būtent tu atvedi vaiką į maisto pažinimo kelią.
Jeigu reikėtų pasirinkti vieną patiekalą, kurį turėtum valgyti kiekvieną dieną visą gyvenimą, koks jis būtų?
Šokoladinis saldainis. Esu saldumynų maniakė ir mano diena būtinai turi prasidėti nuo saldainio, o tada toliau jau pusryčiai.
Pasidalinki, kokie yra didžiausi iššūkiai ir džiaugsmai būnant maisto blogere?
Didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūriau vos tik mano auditorija pradėjo augti, tai susitaikymas su tuo, kad visiems geras ir “tinkamas” nebūsi. Jog atsiras ir tų, kuriems tavo receptai ar kuriamas turinys nepatiks ir jie nepraleis progos tau apie tai priminti. Bet su laiku stengiesi atsiriboti nuo tokių dalykų. Nors pripažinsiu vis dar jautriai į juos reaguoju. Tačiau yra ir kita medalio pusė: kai tau parašo visai nepažįstamas žmogus ir džiaugiasi tavo patarimu, receptu, apie tai dalinasi savo IG paskyroje – tai čia būna balzamas širdžiai. Tad didžiausiu iššūkiu išlieka: būti savimi, dalintis tuo, ką kuriu kasdien, bet dalintis taip, kad tai būtų “skanu” daugumai.
Kokiu maisto gaminimo/mitybos patarimu pasidalintum su skaitytojais?
Nesustoti bandyti. Yra nemažai tokių, kuriems nepavyksta iš pirmo karto, jie nuleidžia rankas ir daugiau nebando. O blogiausias scenarijus, kai žmonės nusprendžia, jog jie yra virtuvėje nevykėliai. Aš tokiems žmonėms papasakoju apie savo kelionę su macarons. Gaminau juos tikrai daug kartų, tačiau nepasidaviau ir dabar, jau baigus mokymus, man jie gaunasi. Bet esmė tame, kad ir šiai dienai kas kartą juos kepdama dvejoju gausis jie ar ne 😊
Pasidalinki vienu mėgstamiausiu receptu iš savo blogo 😊
Neturiu vieno mėgstamiausio, nes viskas kuo dalinuosi yra pačios išbandyta ir pamėgta. Tačiau šio laikotarpio mano top’as yra Lježo vafliai, jų visada turiu užsišaldžius. Tai puikus tingių pusryčių pasirinkimas arba vaišės atvykus netikėtiems svečiams 😊
Lježo vafliai
Ko reikės?
800 gramų miltų
15 gramų sausų mielių
300 gramų pieno
3 kiaušinių
250 gramų kambario temperatūros sviesto
1 a. š cukraus su natūralia vanile
300 gramų perlinio cukraus (jei nerasite tiks ir paprastas)
Kaip gaminti?
1. Sumaišykite mieles su 100 gramų šilto, bet ne karšto (max 40 laipsnių), pieno ir leiskite apie 15 min pastovėti.
2. Į kitą dubenį įsijokite miltus, dėkite gabaliukais pjaustytą minkštą sviestą, kiaušinius ir supilkite pieną bei mielių ir pieno mišinį. Užmaišykite tešlą. Aš maišiau su kombainu, bet gerai išsimaišo ir rankomis.
3. Kai visi ingredientai susijungia į vientisą tešlą, indą su tešla uždenkite maistine plėvele ir palikite šiltai pastovėti 1 valandai, kad tešla pakiltų.
4. Į pakilusią tešlą sudėkite perlinį cukrų ir viską sujunkite į vientisą masę.
5. Iš gautos tešlos formuokite abrikoso dydžio rutuliukus ir palikite dar 15 min pakilti.
6. Paruoštus rutuliukus kepkite vaflinėje ant vidutinės kaitros. Nekepkite ant stiprios, nes išorė sudegs, o vidus neiškeps.
Skanaus!
Dėkoju Viktorijai už atsakymus ir Lježo vaflių receptą, kuriuos pati planuoju išbandyti! 🙂